Dokumentinis filmas atvėrė archyvų puslapius ir leido pažvelgti į žmones, įvykius bei koncertines erdves, kurios per dvidešimt metų tapo neatsiejama „Trakų fanfarinės savaitės“ istorijos dalimi. Tai pasakojimas apie festivalį, kuris iš drąsios idėjos išaugo į tarptautinį pučiamųjų muzikos projektą, suburiantį atlikėjus, pedagogus ir jaunus muzikantus iš įvairių pasaulio šalių.
Po filmo premjeros festivalio idėjos autoriai Neringa ir Arvydas Mišeikiai dalijasi mintimis apie svarbiausias akimirkas, didžiausius iššūkius, reikšmingiausius pasiekimus bei žmones, kurių dėka „Trakų fanfarinė savaitė“ jau dvidešimt metų išlieka gyva, auganti ir žmones vienijanti tradicija.
- Kokie buvo pirmieji įspūdžiai ir emocijos pirmą kartą pamačius visą 20 metų istoriją viename filme?
Neringa Mišeikienė: apėmė labai įvairūs jausmai – nuo nostalgijos iki pasididžiavimo. Kasdienėje veikloje dažnai net nepastebi, kiek daug nuveikta, kiek žmonių, kolektyvų ir istorijų tapo šios tradicijos dalimi. Filme išvydome ne tik koncertus ar renginius, bet ir visą bendruomenę, kuri augo kartu su festivaliu. Ypač jaudino suvokimas, kad tai, kas prieš dvidešimt metų prasidėjo kaip idėja ir svajonė, šiandien yra tapę reikšmingu kultūriniu reiškiniu, vienijančiu muzikantus ir klausytojus iš Lietuvos bei užsienio. Žiūrint filmą ne kartą teko sugrįžti prie prisiminimų, sutikti seniai matytus veidus ir dar kartą įsitikinti, kad „Trakų fanfarinė savaitė“ – kur kas daugiau nei renginiai. Tai žmonės, draugystės, tradicijos ir istorija, kuri tęsiasi.
- Ar filme buvo akimirkų, kurios nustebino net Jus pačius arba privertė iš naujo pažvelgti į nueitą kelią?
Arvydas Mišeikis: taip, tokių akimirkų buvo ne viena. Nors daugelį įvykių patys išgyvenome ir prisimename, filme jie susidėliojo į visai kitokį pasakojimą. Nustebino, kiek daug žmonių per dvidešimt metų tapo festivalio dalimi – lektorių, muzikantų, dirigentų, partnerių, rėmėjų ir klausytojų. Ypač stiprų įspūdį paliko ankstyvųjų metų vaizdai. Jie priminė, kiek daug entuziazmo, ryžto ir tikėjimo reikėjo pirmiesiems žingsniams. Žiūrint filmą iš naujo suvokėme, kaip nuosekliai augo festivalis, plėtėsi jo geografija, daugėjo koncertų erdvių, tarptautinių kolektyvų ir prasmingų susitikimų.
Filmas leido pažvelgti į nueitą kelią ne kaip į atskirų renginių grandinę, o kaip į vientisą istoriją. Būtent tada dar aiškiau supratome, kad didžiausia „Trakų fanfarinės savaitės“ vertė yra ne tik koncertai ar pasiekimai, bet žmonės, kurie per visus šiuos metus kūrė, palaikė ir augino šią tradiciją kartu.
- Ką Jums asmeniškai reiškia „Trakų fanfarinės savaitės“ 20 metų sukaktis?
Neringa: ši sukaktis mums pirmiausia reiškia išsipildžiusią svajonę ir didelę atsakomybę. Kai prieš du dešimtmečius gimė pirmosios idėjos, buvo sunku įsivaizduoti, kad jos išaugs į ilgametę tradiciją, tapusią svarbia Trakų kultūrinio gyvenimo dalimi. Asmeniškai ši sukaktis yra ne tik proga pasidžiaugti nuveiktais darbais, bet ir laikas sustoti, prisiminti žmones, kurie buvo kartu nuo pat pradžių, bei padėkoti visiems, prisidėjusiems prie festivalio augimo. Per dvidešimt metų „Trakų fanfarinė savaitė“ tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi – kupina kūrybinių ieškojimų, iššūkių, netikėtų susitikimų ir įsimintinų akimirkų. Ši sukaktis primena, kad didžiausi dalykai gimsta iš bendrystės, atkaklumo ir meilės muzikai. Todėl 20 metų jubiliejų vertiname ne kaip finišo liniją, o kaip prasmingą kelio atkarpą, įkvepiančią kurti ir auginti šią tradiciją toliau.
- Kokie svarbiausi festivalio pasiekimai, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos?
Arvydas: svarbiausiu „Trakų fanfarinės savaitės“ pasiekimu laikome tai, kad per dvidešimt metų ji tapo tarptautiniu muzikos projektu, žinomu ir vertinamu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Festivalyje ir meistriškumo kursuose dalyvavo daugiau kaip 2200 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, įvyko daugiau nei 160 nemokamų koncertų, dirbo per 130 aukščiausio lygio lektorių ir atlikėjų.
Svarbus pasiekimas ir tai, kad festivalis išsaugojo savo unikalų veidą – čia susijungia meistriškumo kursai, tarptautinis fanfarinis orkestras ir profesionalios koncertinės programos. Per šiuos metus buvo užsakyta ir atlikta nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių, specialiai sukurtų „Trakų fanfarinės savaitės“ orkestrui, o pats festivalis tapo reikšminga Lietuvos pučiamųjų muzikos kultūros dalimi.
Per dvidešimt metų „Trakų fanfarinės savaitė“ tapo tarptautiniu pučiamųjų muzikos centru, subūrusiu lektorius, solistus ir kolektyvus iš daugiau nei 18 pasaulio valstybių.
Festivalyje meistriškumo kursus vedė ir koncertavo pasaulinio garso muzikai – trimitininkai Jens Lindemann (Kanada), Frits Damrow (Nyderlandai), Eric Aubier (Prancūzija), Gabriele Cassone (Italija), Adam Rapa (JAV), Miroslav Petkov (Bulgarija), James Thompson (JAV), Huw Morgan (Didžioji Britanija), Andre Schoch (Vokietija). Valtornininkė Frøydis Ree Wekre (Norvegija), saksofonininkas Nathaniel Facey (Didžioji Britanija), eufonijos virtuozas Steven Mead (Didžioji Britanija). Trombonininkai – Jonas Bylund (Švedija), Brandt Attema (Nyderlandai), Sebastiaan Kemner (Nyderlandai), Peter Moore (Didžioji Britanija), Ian Bousfield (Didžioji Britanija). Dirigentai Luc Vertommen (Belgija) ir Bert Langeler (Nyderlandai / Estija) bei daugelis kitų žymių atlikėjų ir pedagogų.
Festivalyje taip pat dalyvavo tarptautinį pripažinimą pelnę kolektyvai German Brass (Vokietija), Seprura Brass (Didžioji Britanija), Stockholm Chamber Brass (Švedija), Budapest Festival Horn Quartet (Vengrija), Spanish Brass (Ispanija) ir daugelį kitų iš Lietuvos, Nyderlandų, Austrijos, Estijos, Danijos, Bulgarijos ir Latvijos.
Šiandien „Trakų fanfarinė savaitė“ yra ne tik ilgiausiai gyvuojantis tokio pobūdžio projektas Lietuvoje, bet ir svarbi tarptautinių muzikinių mainų erdvė, ugdanti jaunuosius talentus bei stiprinanti pučiamųjų muzikos tradicijas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad per du dešimtmečius užaugo visa „Trakų fanfarinės savaitės“ karta. Daugelis čia dalyvavusių jaunųjų muzikantų šiandien jau yra profesionalūs atlikėjai, pedagogai ar dirigentai. Tai turbūt didžiausias įrodymas, kad festivalis palieka ilgalaikį pėdsaką žmonių gyvenimuose ir prisideda prie Lietuvos muzikinės kultūros ateities kūrimo.
- Kokie iššūkiai lydėjo festivalį per šiuos du dešimtmečius?
Arvydas: vienas didžiausių pirmųjų metų iššūkių buvo pelnyti žmonių pasitikėjimą. Aš žinojau, ką darau ir kokią festivalio viziją matau, tačiau reikėjo įrodyti kitiems, kad Trakuose vyksta rimti dalykai ir kad čia verta atvažiuoti. Daugelis mūsų kviestų muzikantų į Lietuvą, o kartais ir į visą Baltijos regioną, atvykdavo pirmą kartą, todėl reikėjo ne tik juos pakviesti, bet ir savo darbu parodyti, kad ši iniciatyva turi ateitį.
Manau, kad lūžis įvyko maždaug po penkerių metų. Festivalis tapo žinomas tarptautinėje pučiamųjų muzikos bendruomenėje, dalyvių skaičius augo, o 2011-aisiais, kai fanfariniam orkestrui dirigavo Luc Vertommen, jau turėjome daugiau kaip šimtą muzikantų. Tada supratome, kad įprastų erdvių nebeužtenka – repeticijoms ir koncertams teko ieškoti didesnių salių.
Tačiau už visų šių pasiekimų slypi daugybė kasdienių darbų, kurių žiūrovai dažniausiai nepamato. Iki šiol prisimenu vieną festivalio savaitgalį, kai penktą valandą ryto pabudau ir supratau, kad repeticijai dar nesustatytos kėdės. Devintą valandą jau turėjo prasidėti repeticija, todėl iki ryto vienas sunešiau ir sustačiau apie 400 kėdžių. Tokių situacijų per dvidešimt metų buvo ne viena, tačiau jos tik dar labiau stiprino tikėjimą tuo, ką kuriame.
Žvelgdamas atgal suprantu, kad būtent atkaklumas, kantrybė ir nuoseklus darbas leido užauginti festivalį, kuris šiandien vienija šimtus muzikantų iš įvairių pasaulio šalių ir yra tapęs svarbia tarptautinės pučiamųjų muzikos bendruomenės dalimi.
- Kokių prisiminimų ar įvykių filme buvo sunkiausia nepaminėti?
Neringa: sunkiausia buvo atsisakyti daugybės istorijų ir žmonių, kurie per dvidešimt metų tapo neatsiejama „Trakų fanfarinės savaitės“ dalimi. Kiekvienas festivalis turėjo savo ypatingų akimirkų, netikėtų susitikimų, iššūkių ir sėkmės istorijų, todėl natūralu, kad visko sutalpinti į vieną filmą tiesiog neįmanoma.
Žiūrėdama filmą ne kartą pagalvojau apie žmones, kurie įvairiais laikotarpiais prisidėjo prie festivalio augimo. Norėjosi paminėti kur kas daugiau muzikantų, pedagogų, partnerių ir bičiulių, nes būtent jų dėka ši istorija tapo tokia turtinga ir įvairiaspalvė.
Taip pat filme liko nepapasakota daugybė užkulisių istorijų – nuo pirmųjų pasiruošimo darbų iki mažų, bet labai svarbių akimirkų, kurios dažnai ir sukuria tikrąją festivalio dvasią. Tačiau turbūt tai ir yra dvidešimties metų istorijos grožis – net ir 1 val. 30 min. trukmės filme jos visos netelpa. Vadinasi, „Trakų fanfarinės savaitė“ buvo ir tebėra kur kas daugiau nei tai, ką galima parodyti ekrane.
- Kiek Jūsų nuomone svarbu buvo įamžinti šią istoriją dokumentiniame filme?
Neringa: manau, kad įamžinti šią istoriją dokumentiniame filme buvo labai svarbu. Dvidešimt metų – tai ne tik skaičius. Tai tūkstančiai žmonių, šimtai koncertų, daugybė susitikimų, patirčių ir akimirkų, kurios formavo „Trakų fanfarinę savaitę“ tokią, kokią ją matome šiandien.
Filmo idėjos autorė Vaiva Šatkutė-Marozienė pasiūlė šią istoriją papasakoti dokumentinio filmo kalba. Jai buvo svarbu ne tik surinkti archyvus ar užfiksuoti jubiliejų, bet ir sujungti skirtingus laikotarpius į vieną pasakojimą, kuriame atgyja žmonės, įvykiai ir prisiminimai. Tai tapo galimybe iš naujo pažvelgti į kelią, kuriuo festivalis ėjo du dešimtmečius.
Kasdienybėje dažniausiai gyvename būsimais darbais, koncertais ir planais, todėl retai sustojame įvertinti, kiek daug jau nuveikta. Šis filmas leido pamatyti visumą – ne pavienius renginius ar datas, o gyvą istoriją, kurią kartu kūrė šimtai žmonių.
Man tai kartu yra ir padėka visiems, kurie per tuos metus buvo šios istorijos dalimi. Tikiu, kad filmas taps ne tik prisiminimu šiandienos žiūrovams, bet ir vertingu liudijimu ateities kartoms.
- Ką šis filmas reiškia festivalio dalyviams, buvusiems atlikėjams, savanoriams ir visai bendruomenei?
Arvydas: buvusiems ir esamiems dalyviams filmas yra galimybė sugrįžti į svarbias akimirkas, prisiminti žmones, su kuriais kartu grojo, mokėsi. Čia susikūrė net kelios šeimos. Kolegoms – priminimas, kad net ir nematomi darbai tapo svarbia festivalio sėkmės dalimi. O visai bendruomenei tai proga pamatyti, kaip per daugelį metų išaugo idėja, kuri šiandien vienija žmones ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių pasaulio šalių.
Tikiu, kad šis filmas ne tik pasakoja apie praeitį. Jis primena, kad „Trakų fanfarinė savaitė“ visada buvo ir tebėra kuriama žmonių. Būtent todėl kiekvienas, kuris bent kartą buvo šios istorijos dalimi, filme gali atrasti dalelę savęs.
- Kiek darbo pareikalavo filmo sukūrimas? (archyvų paieška, nuotraukų ir vaizdo medžiagos rinkimas, interviu, faktų tikslinimas, montavimas ir kt.)
Vaiva Šatkutė-Marozienė (idėjos autorė): filmo sukūrimas pareikalavo gerokai daugiau darbo, nei galėjome įsivaizduoti pradžioje. Per dvidešimt metų Arvydas sukaupė tūkstančius nuotraukų, vaizdo įrašų, koncertų programų, straipsnių ir kitų archyvinių dokumentų, todėl pirmiausia reikėjo visą šią medžiagą surinkti, peržiūrėti ir atrinkti.
Didelė darbo dalis buvo skirta archyvų paieškai ir faktų tikslinimui. Reikėjo iš naujo pažinti festivalio istoriją, tikrinti datas, kolektyvų dalyvavimą, koncertų vietas, ieškoti žmonių, kurie galėtų pasidalyti savo prisiminimais. Ne mažiau svarbūs buvo Neringos ir Arvydo interviu – jų metu atsivėrė daugybė istorijų, leidusių pažvelgti į festivalį ne tik per faktus, bet ir per žmonių patirtis.
Vienas svarbiausių ir daugiausiai diskusijų pareikalavusių etapų buvo scenarijaus kūrimas. Norėjosi rasti būdą, kaip dvidešimties metų istoriją papasakoti vientisai, prasmingai ir įtraukiančiai. Būtent todėl kartu su Neringa ir Arvydu aplankėme visas pagrindines koncertines erdves, kuriose per du dešimtmečius vyko „Trakų fanfarinė savaitės“ renginiai – nuo Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos, Trakų salos pilies ir Užutrakio dvaro iki Trakų kultūros rūmų, Trakų meno mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei kitų festivaliui svarbių vietų. Filmo pasakojimą nusprendėme kurti būtent per šias erdves – kiekviena jų tapo savotišku istorijos skyriumi, atskleidžiančiu, kas jose vyko ir kokį pėdsaką paliko festivalio istorijoje.
Surinkus medžiagą prasidėjo dar vienas sudėtingas etapas – montavimas. Didžiausias iššūkis buvo iš daugybės istorijų atrinkti tas, kurios geriausiai atspindėtų „Trakų fanfarinės savaitės“ dvasią. Nors į filmą sugulė tik dalis sukauptos medžiagos, kiekvienas kadras ir kiekviena istorija buvo atrinkti labai atsakingai, siekiant kuo autentiškiau papasakoti šio festivalio kelią.
O svarbiausia – ačiū visiems, kurie tikėjo šia idėja ir tyliai palaikė. Ši istorija priklauso ne vien kūrėjams. Ji priklauso visiems, kurie per dvidešimt metų kūrė „Trakų fanfarinę savaitę“.
- Ko palinkėtumėte „Trakų fanfarinei savaitei“ ateinančiam dešimtmečiui?
Neringa ir Arvydas: žvelgdami į ateinantį dešimtmetį, pirmiausia norime ne linkėti, o padėkoti. Per dvidešimt metų „Trakų fanfarinė savaitė“ tapo tuo, kuo yra šiandien, tik dėl žmonių, kurie buvo kartu šiame kelyje.
Nuoširdžiai dėkojame visai didelei „Trakų fanfarinės savaitės“ šeimai – mūsų globėjui, Trakų rajono savivaldybės merui Andriui Šatevičiui, kūrybinei komandai, partneriams, rėmėjams, savanoriams, festivalio svečiams ir klausytojams. Ačiū visiems festivalio dalyviams, lektoriams, dirigentams, atlikėjams, koncertmeisterėms, fotografams ir kiekvienam, kuris savo talentu, darbu, laiku bei idėjomis prisidėjo prie šios istorijos kūrimo.
Ypatingą padėką skiriame visiems buvusiems ir esamiems festivalio dalyviams. Jūsų talentas, atsidavimas muzikai, draugystės ir bendrystė sukūrė tai, ko neįmanoma išmatuoti skaičiais ar statistika.
Taip pat dėkojame Trakų bendruomenei, kuri per visus šiuos metus priėmė festivalį kaip savą, atvėrė duris muzikai ir leido šiai tradicijai augti, bei žiūrovams, kurių dėmesys, palaikymas ir meilė muzikai įprasmina visą mūsų darbą.
Tikime, kad „Trakų fanfarinė savaitė“ ir toliau jungs žmones, įkvėps kurti, mokytis ir dalintis muzika. O mes nuoširdžiai tariame – ačiū visiems, kurie šiuos dvidešimt metų keliavo kartu.
Valio „Trakų fanfarinės savaitės“ šeimai!
Neringą ir Arvydą Mišeikius kalbino dokumentinio filmo „Trakų fanfarinė savaitė: 20 metų istorija“ idėjos autorė, Trakų meno mokyklos komunikacijos specialistė Vaiva Šatkutė-Marozienė.
Gabijos Matkutės nuotr.
*******
Organizatorius: Trakų meno mokykla
Projektą finansuoja: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba